neteisininkas

neteisiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) K kas neteisus, neteisingas: [Senosios moteriškės] ne neteisinykės, ne girtaujančios tur būti Mž37. Nevaikščiojau su piktais neteisinykais PK51. Kadang anys būtų buvę piktanoriai, bedieviai, smarkūs draskytojai ir neteisinykai prieš artimus savuosius, tad nė vienas iž tikros širdies su jais nedžiaugtųs DP464. Nelygink su neteisinykais KN28.